Vienoje Alytaus rajono „Nemuno“ sodų bendrijoje esančioje sodyboje svečius jau prie vartų stebina, kaip manoma, didžiausias Europoje rožančius iš akmens ir metalo, sveriantis beveik 3 tonas. O neseniai  sodyboje iškilo dar vienas originalus darbas - paminklas vištai.

Pasak Vaclovo, idėja pastatyti paminklą vištai kilo Stanislovui Staseliui iš Varėnos rajono, Panočių kaimo. Vaclovas kartu su kalviu Kęstučiu Lukštu. Eskizą nupiešė Panevėžio teatro aktorius Henrikas Kačinskas su Sigita Giedraitiene.

Vaclovui ši idėja patiko, tad nusprendė, kad verta būtų sodybą papuošti dar vienu vertu dėmesio objektu - paminklu vištai.

Paminklas vištai simbolizuoja tarybinius laikus, kolektyvizaciją, tai tarsi istorinis momentas, atsiminimas ,,Tarybiniais laikais, pradėjus steigti kolūkius, iš žmonių buvo atimama žemė, gyvuliai ir kt. Bet puikiai žinoma, kad vištų niekas neatėmė. Jei ne vištos, būtume gal numirę iš bado",- sako idėjos autorius Stanislovas Staselis.

Yra pradėtas ir šio įdomaus paminklo vištai tęsinys. Iš metalo gaminami seneliai, močiutė ir diedukas, o šalia užrašas: ,,Dominykas klausia Onutės: ,,Kas pirma atsirado: višta ar kiaušinis"?

Tai vienintelis paminklas vištai Lietuvoje.

Varėnos rajone, Mardasavo kaime, yra pastatytas paminklas gaidžiui, kurį Lietuvoje taip pat vieną teturime.

Dar vienas įstabioje sodyboje pasitinkantis lankytojus naujas darbas - nuoskaudos taurė. ,,Nuoskaudos taurė skirta Lietuvos žmonėms, tintiems nuoskaudų valdžiai ir kt.",- paaiškina kolekcininkas.

Kitas unikalus darbas – ,,laimės“ medis, kuris, anot Vaclovo, buvo ,,pasodintas“ ne bet kur, o ypač senove dvelkiančiame ant vieno akmens natūraliai susiformavusiame kitame akmenyje. ,,Kilo mintis šį medį papuošti pasagomis. Pasagų skaičius atitinka esamus metus. Šiais, 2011-aisiais metais, ant medžio esu užkabinęs 2011 pasagų. Kasmet viena pasaga padaugės. Šios idėjos autorius – skulptorius kalvis Kęstutis Lukštas“, – pasakojo pašnekovas.

Pačius gražiausius akmenis kolekcininkui padovanojo dzūkai Kibirkščiai iš Burokaraisčio, daug puikių akmenų jis nusipirko Juozapavičių kaime – iš šios vietovės akmenys į V. Jankausko kiemą buvo vežami sunkvežimiais. Didžiausių problemų kilo dėl „akmens-lovos“, kurią buvo itin sunku įkelti į kiemą.

Rinkdamasis akmenis, kolekcininkas atsižvelgia į jų faktūrą, grožį, pavidalą.

V. Jankausko kolekciją lankytojai gali apžiūrėti kada panorėję, nemokamai. Yra šeimų, kurios į akmenų mylėtojo kiemą užsuka per šventes – vestuves, krikštynas. Apsilanko ir atvykėlių iš kitų šalių.