Jau ne pirmą kartą Alytaus Putinų gimnazijoje buvo minima Lietuvos kariuomenės diena. Šiais metais valstybinė šventė buvo paminėta išskirtinai – gimnazistams pamokas vedė jaunieji šauliai, vyko įvairūs konkursai, po pamokų mokiniai ragavo kareiviškos košės, o bene labiausiai nustebino gimnazijos direktorius Alfonsas Žiūkas, nes buvo apsirengęs karinę uniformą. Direktorius dalijasi mintimis apie patriotizmą, pilietiškumą ir kariuomenę.

- Kas paskatino mokykloje minėti Lietuvos kariuomenės dieną?

- Mūsų gimnazijoje ši diena minima kiekvienais mokslo metais įvairiomis formomis. Šiemet Lietuvos kariuomenės dieną mokykloje minime kiek netradiciškai – pasikvietėme į svečius jaunuosius šaulius, nusprendėme gimnazistus vaišinti kareiviška koše, o aš nutariau pasipuošti karine uniforma, kurią man prieš penkerius metus padovanojo kariškiai.

- Ar manote, kad mokykloje reikia skatinti patriotizmą?

- Patriotizmas ir pilietiškumas – neatsiejamos sąvokos. Mokykloje, pirmoje ir antroje gimnazijos klasėse, yra dėstomas pilietiškumo kursas. Šį kursą reikia dėstyti, nes mūsų jaunimas visgi nėra toks pilietiškas ir patriotiškas, koks turėtų būti. Patriotizmo skatinimas yra būtinas, bet dirbtinai patriotu niekas netampa, tai ilgas procesas, ir tai, ką jaunimas mato savo aplinkoje, kokį pavyzdį rodo valstybės institucijos ir valstybės pareigūnai, dažnai lemia jauno žmogaus patriotizmo lygį. Patriotiškumo niekad nebus per daug ir jį privaloma skatinti.

- Ar jums teko tarnauti kariuomenėje ? Kokie išlikę įspūdžiai iš tarnybos metų?

- Aš su kariuomene susijęs nuo jaunų dienų. Dvejus metus tarnavau sovietinėje armijoje, po to dalyvavau įvairiuose mokymuose, įgavau sovietinės kariuomenės vyresniojo atsargos leitenanto laipsnį, dėsčiau istoriją ir karinį parengimą, nuo kariuomenės reikalų aš niekuomet per daug nenutolau. Antra vertus, aš, kaip istorikas ir kaip pilietis, domėjausi armijos veikla, jos padėtimi ir šiuo metu neatsisakiau šio pomėgio, skaitau spaudą, domiuosi ir ginkluote, ir Lietuvos kariuomenės problemomis. Mano manymu, Lietuvos kariuomenė yra aukšto lygio, nes tai vienas iš mūsų šalie nepriklausomybės garantų. Mano sūnus yra taip pat baigęs Lietuvos karo akademiją, yra karininkas, šiuo metu tarnauja Lietuvos kariuomenėje.

- Minėjote, kad tarnavote sovietinėje kariuomenėje. Tarnavote kaip šauktinis ar kaip savanoris?

- Kaip šauktinis. Tuo metu tarnyba visiems buvo privaloma ir niekas negalėjo jos išvengti.

- Kaip manote, ar būtų naudinga sugrąžinti privalomąją tarnybą?

- Šiuo metu apie privalomąją tarnybą yra įvairių minčių ir nuomonių. Kalbama, kad yra paskubėta su profesionalios kariuomenės steigimu, nes tam nėra lėšų, jaunimas nėra pasiruošęs psichologiškai, bet aš nesu karo ekspertas, todėl neturiu vienpusės nuomonės. Privaloma karinė tarnyba tiktų tuomet, jei mūsų jaunimas būtų tikrai patriotiškai nusiteikęs ir nebandytų jos išvengti. Tarnyba profesionalioje kariuomenėje motyvuoja, nes mokamas atlyginimas. Tai vienas iš jaunimo išgyvenimo šaltinių šiais sunkiais ekonominės krizės laikais.

- Kaip manote, ką jaunam žmogui duoda tarnyba kariuomenėje? Ką davė jums?
 
- Praplėtė mano erudiciją, akiratį, privertė mąstyti platesniais aspektais. Jaunimas, kuris tarnauja armijoje sustiprėja tiek fiziškai, tiek dvasiškai, įgyja tam tikros gyvenimiškos patirties, nes tarnaujant dažnai gyvenimo sąlygos jei ne ekstremalios, tai artimos joms. Armija-i puikus jauno žmogaus savęs patikrinimas ir išbandymas.


Su gimnazijos direktoriumi kalbėjosi Karolina Bobinaitė