Spalio mėnesį prasidėjo alytiškių senjorų Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) naujieji mokslo metai. Bet ir prabėgusi vasara buvo kupina įdomių kelionių bei gražių renginių.

Alytaus Trečiojo amžiaus universiteto vadovė Janina Ingelevičienė kupina naujų sumanymų ir idėjų, o jos pavaduotojai Aldonai Korlienei praverčia ilgametė pedagoginio darbo patirtis – mokytoja kruopščiai suplanuoja kelionių maršrutus, surenka gausią medžiagą apie lankomas vietoves ir žmones, pasakoja linksmus nutikimus, įtraukia į žaidimą ir keliautojus. Todėl kelionės neprailgsta.

Pro akis prabėga jaukūs miestai ir miesteliai su išpuoselėtomis sodybomis, gamtos prieglobsčio apsupti kaimai, peizažai, įsimena sudėtinga ir įdomi krašto istorija, išsaugota unikali kultūra, senosios vertybės, papročiai ir tradicijos.

Vasarą aplankytas Burbiškių dvaras, Biržų kraštas ir jo įžymybės, į Anykščius vykome lydimi mokytojos pasakojimų apie A. Vienuolio ir A. Baranausko kūrybą, klausėmės net gi ištraukų iš jo „Anykščių šilelio“.

,,Nustebome visai šalia mūsų atradę Prienų krašto muziejų, kur artimoje valstiečių trobai aplinkoje, vykdoma beveik tris valandas trunkanti teatralizuota mokomoji programa „DUONOS KELIAS IKI  STALO“.  Išėjome,  patyrę tikrą dvasinį komfortą, išklausę poetiškus muziejaus darbuotojos pasakojimus apie duonos šventumą, buityje gyvavusias tradicijas bei papročius. Išsinešėme pačių suformuotas iškeptos duonos kepalėlius, kiekvienas ten įspaudę sau reikšmingą ženklą, vaikų ar anūkų inicialus“,- pasakoja Alytaus Trečiojo amžiaus universiteto vadovė Janina Ingelevičienė Birštono „Karališkoje rezidencijoje“, įrengtoje pagal Europos ir JAV aukščiausio lygio senjorų globos įstaigų pavyzdžius, bent teoriškai sužinojo, kad senatvė gali būti ori.

TAU Turizmo fakulteto dekano Jono Juravičiaus, nepamainomo vadovo ir pasakotojo, organizuotos kelionės į Metelių nacionalinį parką ir Merkinę priminė, kad nuostabių peizažų ir istorinių vietų turime ir visai čia pat, Dzūkijoje.
Viena iš paskutinių vasaros išvykų į pajūrį nebuvo vien pasyvus poilsis.

Apsigyveno Karklėje, vienoje iš seniausių ir didžiausių pajūrio istorinių gyvenviečių, išlaikiusių etnografinį  savitumą, grožėjosi natūralia gamta, laiko ir vandens nugludintais akmenimis, mėgavomės dumbliais kvepiančiu oru, o vakare žvakių šviesoje klausėsi mūsų kraštiečio, Klaipėdos universiteto profesoriaus Rimanto Sliužinsko atliekamų lietuvių liaudies dainų, kurių tyrinėjimui muzikas pašventė savo gyvenimą. O jo dukra Indrė Macijauskienė padovanojo ekskursiją į Klaipėdos Laikrodžių muziejų ir gražų pasakojimą apie skubantį laiką ir ieškojimus kaip jį užfiksuoti. To paties universiteto docentas Arūnas Baublys išsamiai supažindino su Klaipėda. Aplankėme pajūrio perlus – Palangą, Juodkrantę, Nidą.

Grįždami į namus, dar užsuko į Kretingą, apžiūrėjo jos įžymybes – grafo Tiškevičiaus rūmuose esantį muziejų ir Žiemos sodą (oranžeriją), istorijos vingiuose kultūros barbarų nuniokotą, bet lankytojų džiaugsmui vėl atgaivintą. Sodas – tarsi pasakų šalis su didžiausiais fikusais, filodendrais, bananais, retų augalų grupėmis, apraizgančiais uolas su žemyn besileidžiančiu kriokliu.

Pabuvoję bažnyčioje susikaupė prie lietuviškojo Lurdo Dievo Motinos ir išskubėjome į Orvydų sodybą – muziejų. Sodyba išraižyta takais takeliais, su nesuprantamu būdu sukrautomis galingų akmens luitų kompozicijomis, daugybe skulptūrų ir skulptūrėlių iš akmens ir medžio, kuriose rytietiška simbolika ir išmintis, bet pagrindinė tema – Nukryžiuotasis ir Šv. Mergelė Marija. Nenuostabu, kad iki šiol muziejuje žmonės ieško ramybės ir dvasinės atgaivos.

Prabėgusi vasara dovanojo dar daug gražių susitikimų – su Vilniaus TAU jo 15 metų veiklos proga, su Klaipėdos ir Marijampolės kolegomis nuotaikingame reginyje Tarzanijos parke, meno kolektyvo „Samanėlė“ vasaros stovykloje.
Kelionės ir susitikimai praplečia akiratį, sujungia žmones ir padeda pamatyti tai, ko nespėjama padaryti dirbant.