Vienas aktyviausių Seimo narių, puikus ekonomistas bei politikas Kęstutis Daukšys nesiilsi ir vasarą. Nenutylantis telefonas bei darbai, vejantys vienas kitą, neleidžia atsipūsti net trumpam. Apie darbus ir ateities vizijas — pokalbis su Seimo nariu.
 
— Kęstuti, susipažinus su jūsų biografija kyla įtarimų, kad savo profesinio gyvenimo pradžioje norėjote daryti mokslinę karjerą, tačiau greitai pasukote į verslą, kaip tai atsitiko?— Iš tikrųjų nebuvau pats blogiausias studentas ir universitetas man pasiūlė pasilikti dirbti asistentu katedroje, tačiau padirbęs dvejus metus pamačiau, kad gamyba man yra įdomesnė, nes esu praktiškas žmogus. Teorija be praktikos yra negyva, nors kai gerai išmanai teoriją, lengviau sekasi ir praktikoje. Be to, gamyboje man buvo įdomiau, nes taikant savo žinias praktikoje gali greičiau pamatyti rezultatą. Tad išėjimas į gamybą įvyko savaime — iš pradžių dirbau Baldų projektavimo konstravimo biuro Planavimo skyriaus viršininko pavaduotoju, vėliau — to paties biuro Užsienio prekybos skyriaus specialistu. Vėliau sekė darbas UAB „Agro Lietuva“, UAB „Balticum“ ir AB „Kilimai“.
 
— Eidamas į politiką atsisakėte gana aukštų ir gerai apmokamų pareigų AB „Kilimai“, kaip nusprendėte pasukti į politiką?

— Apie tai, kad kuriasi nauja politinė jėga — Darbo partija — man dar 2003 m. papasakojo Dangutė Mikutienė. Susipažinau su partijos aktyvistais, kurie važinėjo per visą Lietuvą ir kūrė partijos skyrius. Tai buvo naujas potyris — supratau, kad tai yra ne tik puikus šansas išbandyti save naujoje srityje, bet ir galimybė įgyvendinti seniai puoselėtas idėjas. Įsitraukiau į darbą, sukūrėme skyrių Trakuose, kurio pirmuoju pirmininku tapau aš, dalyvavau Seimo rinkimuose ir rinkėjų valia buvau išreitinguotas Darbo partijos sąraše, taip tapau Seimo nariu.
 
— Kokius tikslus sau kėlėte eidamas į politiką ir ar pavyko juos įgyvendinti?

— Eidamas į politiką ieškojau naujų iššūkių, nes mano darbe viskas buvo žinoma ir pažįstama, kad norėjosi kažko naujo. Toks iššūkis atsirado gan netikėtai — visai kita sritis, labai įdomi, labai dinamiška, kitokia nei verslas.
 
Kartu su Darbo partija padarėme tikrai nemažai. Vienas žmogus Seime mažai ką gali padaryti, turi būti komanda. Todėl net ir dabar, kai esame opozicijoje, mums pavyksta pataisyti įstatymų projektus ir parengti naujus. Tad nesu nusivylęs politika, man tai yra įdomus darbas ir išbandymas. Kartais politikoje lūkesčiai nesutampa su rezultatais, tačiau imtis kokios nors kitos veiklos aš nesiruošiu — esu įsipareigojęs partijai, žmonėms, kurie už mane balsavo, ir toms idėjoms, kurioms reikia atstovauti. Padariau dar ne viską, kad galėčiau ramia širdimi išeiti iš politikos, tad ketinu dalyvauti būsimuose Seimo rinkimuose.
 
— Buvote ūkio ministras, jūsų darbas Seime yra susijęs su ekonomika ir finansais. Ar galėtumėte trumpai apibūdinti, kokios yra ekonominės krizės priežastys ir ką turėtų daryti valdžia, kad iš jos išeitų?— Ekonomikoje neišvengiama, kad po didelio pakilimo seka nusileidimas, tačiau neabejoju, kad bent pusę krizės sukėlė valdančiųjų kalbos ir negatyvios nuotaikos. Premjeras Andrius Kubilius labai daug šnekėjo apie tai, kaip viskas blogai, tad žmonės iš karto susiveržė diržus. Ekonomikoje daug ką lemia psichologija — jeigu jums sakys, kad viskas blogai, pradėsite taupyti, mažiau pirksite. Mažiau perkant mažiau ir parduodama — prasideda grandininė reakcija. Be to, pasaulinės finansų krizės fone Lietuvos Vyriausybė padarė daug klaidingų žingsnių, o didžiausia valdančiųjų klaida — siekis sunkiausiu momentu gelbėti bankus, o ne žmones.Šiuo metu Vyriausybė džiūgauja dėl to, kad ekonomika neva atsigauna, tačiau nutylima, kad atsigavimas vyksta tik dėl to, kad didėja eksportas, nes vartojimas kitose Europos šalyse yra skatinamas, dėl to ten yra pinigų ir mūsų eksportuotojai sugeba kažką parduoti, tačiau Lietuvoje vartojimas iki šiol neatsigavęs. Lietuvos ūkis dar serga. O tai sukelia nepalankias tendencijas, pavyzdžiui, jaunimas masiškai išvažiuoja ir ne visi ketina sugrįžti. Dabar per metus iš Lietuvos emigruoja po didelį miestą, tokį kaip Mažeikiai. Lietuvai jaunų darbo rankų labai trūksta. Kas bus su mūsų valstybe, kai nebeliks kam dirbt? Po metų ši Vyriausybė baigs darbą ir ji paliks labai sunkią užduotį —padaryti Lietuvą patrauklią.
 
— Seime atostogų metas, tačiau čia lankotės kiekvieną dieną. Ką veikiate vasarą?

— Yra daug nebaigtų darbų — ruošiu įstatymų pataisas, rengiu įvairius raštus, vyksta pasiruošimas rinkimams. Tikiuosi, kad bent porai savaičių pavyks ištrūkti į kaimą.
 
— Televizijos šokių projektai iškėlė į viešumą jūsų žmoną. Ar ji su jumis derino šį žingsnį?

— Žinoma, namuose apie tai kalbėjome. Ji tarėsi su manimi, bet aš nesu tas vyras, kuris uždraudžia žmonai ką nors daryti. O kad žmona labiau žinoma, tai aišku, ji juk gražesnė už mane (juokiasi), tad dėl jos populiarumo jokių kompleksų nejaučiu, o tik džiaugiuosi.
 
— Gal ji irgi ketina įsitraukti į politiką?

— Kol kas ne — tada mūsų šeimoj būtų per daug politikų.
 
— Gal jūs pats norėtumėte sudalyvauti kokiame nors televizijos projekte?

— Manau, kad kiekvienas žmogus turi daryti tai, ką jis geriausiai išmano. Išmanau ekonomiką, tad manau, kad geriau dirbsiu šioje srityje.
 
— Ačiū už pokalbį.