„Lietuvos širdimi“ vadinami Seimo rūmai įsileidžia ekskursijas, švenčių progomis vyksta vadinamosios atvirų durų dienos, tačiau lankytojai neturi galimybės patekti į parlamento rūsius, kurių esama po visais trejais Seimo rūmais. Alfa.lt suteikia unikalią progą pasižvalgyti po vietas, be kurių „Lietuvos širdies“ darbas būtų gerokai sudėtingesnis.

Po centriniais – pirmaisiais – Seimo rūmais, kuriuose įsikūrusi istorinė Kovo 11-osios salė, esantys rūsiai lengviausiai pasiekiami, bet ir mažiausiai įdomūs. Juose, be paprasčiausių vamzdynų, tiesiog įrengtas sandėlis. Kaip ir kiekvieno mūsų rūsiuose esančiuose sandėliuose, taip ir čia pūpso krūvos jau nenaudojamų baldų. Dėmesį atkreipia pūpsanti atvira vonia. Tiesa, ne maudynėms, o parlamento valytojų poreikiams skirta.

Tam tikra prasme (pus)rūsiu vadintina ir Seimo rūkykla, esanti po Kovo 11-osios sale. Ši vieta, kurioje rūkalių patogumui stovi televizorius, Seimo sesijų metu tiesiogiai transliuojantis plenarinius posėdžius, bei kavos aparatas, yra puiki neformalių pokalbių vieta. Seimo nariai, kanceliarijos darbuotojai ar šiaip parlamento svečiai čia tampa savotiško – rūkalių – klubo nariai.

Kitų dvejų Seimo rūmų rūsiai yra uždaryti nuo smalsių akių. Tad Seimo kanceliarijos Bendrųjų reikalų departamento direktoriaus Antano Dimaičio lydimi, praveriame II rūmų, kuriuose įsikūrusi naujoji plenarinių posėdžių salė, šarvuotas duris. Sensacijų mėgėjai, deja, bus nuvilti. Šiuose rūsiuose – „Lietuvos širdies“ – kvėpavimo ir kiti gyvybines funkcijas palaikantys organai.

Atsiduriama lyg ir nemenkoje gamykloje – čia stovi galingos oro padavimo ir vėdinimo sistemos agregatai, 300 Kw galingumo šalčio mašinos, patalpų drėkinimo įranga. Antra tiek agregatų, pasak A. Dimaičio, sukelta ant II rūmų stogo. Ten stovi agregatai, kurie ištraukia tautos atstovų prikvėpuotą anglies dvideginį. A. Dimaitis ne be pasididžiavimo pasakoja, kad visos sistemos yra automatizuotos, valdomos iš bendro kompiuterizuoto centro. Modernios technologijos daro įspūdį – budintis specialistas ekrane mato ne tik tai, kaip funkcionuoja minėti mechanizmai, bet mato ir žino, kur ir kokia lemputė dega, kuriame aukšte yra liftai, kokia temperatūra ar oro drėgmė yra kiekviename koridoriuje ar kabinete. Kompiuteriui nustačius bent kokį gedimą ar net perdegus lemputei, automatiškai siunčiamas pranešimas į mobiliuosius telefonus aptarnaujančiam personalui.

„Žmogus turi tokią savybę – klysti. Elektronika arba veikia, arba ne. Ne fasado ar vidaus patalpų remontai, o paslėpti ir visuomenei nematomi dalykai yra didžiausios mūsų investicijos “, – indėliu į technologines naujoves džiaugiasi A. Dimaitis.

Tuose pačiuose II rūmų rūsiuose yra ir garsusis kabinetas 006. Jame vyksta itin slapti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ar Operatyvinės veiklos kontrolės komisijos (kai ši dar veikė) posėdžiai. Seimo nariai, prieš patekdami į slaptąjį kabinetą, šalia esančioje spintoje privalo palikti mobiliuosius telefonus ar bet kokią kitą įrašančią ar fotografuojančią įrangą. Kodėl Seimo kanceliarija nesugalvojo kabineto pavadinti 007 – būtų smagi analogija su superagentu Džeimsu Bondu – nežinia. Gal tiesiog nesivaikyta pigaus populiarumo.

Seimo III rūmų rūsiuose įsikūręs parlamentinis archyvas. Baigdami ekskursiją po Seimo rūsius, truputį apgailestavome, kad kažkokių stebuklų išvysti neteko. Vis tik tautos atstovybė nėra sena močiutės spinta, kupina įvairių netikėtumų.