Vis žvarbesni vėjai stūgauja laukuose ir miškuose, sniegas užklojo žemkenčių želmenis,  paslėpė miškų augalų šaknis ir taip sočiai šernus maitinusias giles. Pasibaigus medžioklių „su varovais“ sezonui , medžiotojai neturėtų užmiršti savo pareigų ir pasirūpinti, kad miško gyventojai sėkmingai peržiemotų ir gausus jų būrys sulauktų pavasario.

Stirnos, elniai ir šernai dėl didelių energijos nuostolių ir vidinių organizmo resursų išnaudojimo neištveria 70 – 80 dienų trunkančios gilios žiemos. Todėl medžiotojams rekomenduojama kasmet paruošti garantuotas pašarų atsargas šiems žvėrims šerti ne mažiau kaip 30 parų. Stirnai – 42 kilogramus, elniui – 210 kilogramų, šernui – 90 kilogramų pašarų. Žvėrys šeriami grubiais, sultingaisiais ir koncentruotais pašarais. Grubieji pašarai – šienas, šluotelės, šakos, kurių medžiotojai turėtų pasiruošti vasarą. Sultingieji – šakniavaisiai, vaisių ir daržovių perdirbimo atliekos, silosas. Koncentruotieji - grūdai, jų atliekos, kombinuotieji pašarai. Grubių ir sultingųjų pašarų santykis turėtų būti ne mažesnis kaip 3:1. Užsitęsus žiemai, stirnų ir elnių pašarams būtina naudoti miško kirtimų atliekas ir didinti papildomą jų šėrimą. Rekomenduojama, nukirsti keletą drebulių, elniniams žvėrims maitintis.

Norint tinkamai šerti miško žvėris, medžioklės plotuose, kiekvienam 1000 hektarų miško rekomenduojama įrengti trejetą ėdžių,dvi šėryklas šernams, daržinėlę – pašiūrę su ėdžiomis ir loviais koncentruotiems pašarams. Prie kiekvienos šėryklos turėtų būti ir druskos laižykla. Primename, kad medžioklės plotų naudotojas – medžioklės būrelis ar klubas savo medžiojamuose plotuose  privalo pastatyti daržinėlę – pašiūrę žvėrių šėrimui ir įrengti dvi druskos laižyklas.

Manoma , jog ateityje atviros žvėrių šėrimo vietos bus uždraustos. Vietoj jų rekomenduojama žvėrims pastatyti dengtas paprastas arba automatines šėryklas, kad juos būtų galima šerti gerais – nesuplėkusiais, nesupelijusiais pašarais. Dengtos šėryklos žvėrims reikalingos, kad atvežti pašarai – grūdai ar koncentruoti pašarai būtų po stogu, sausi ir visaverčiai.

Miškų urėdijų darbuotojai, norėdami miškams suteikti kuo geresnę estetinę poilsinę išvaizdą, stato rekreacinius įrengimus. Nuo jų neturėtų atsilikti ir medžiotojai, jų įrenginiai žvėrims šerti – taip pat turėtų būti estetiški ir  nuolat rūpestingai prižiūrimi taip, kad jie atitiktų sanitarinius ir saugos reikalavimus. Pasibaigus žiemai, šėryklas reikėtų suremontuoti,dezinfekuoti, prižiūrėti taip, kad jos atitiktų veterinarinius reikalavimus.

Nereikėtų užmiršti, kad kertinėse miško buveinėse medžioklės procesui apribojimų nėra, tačiau tuose plotuose negalima statyti biotechninių įrenginių žvėrims šerti.

Net ir pasibaigus žiemos sezonui medžiotojai norėdami pagausinti medžiojamųjų žvėrių skaičių, gali tai padaryti didindami pašarinę bazę, taip išplėsdami miško talpumą žvėrims. Didelę reikšmę gerinant pašarinę bazę turi pašariniai laukeliai jų rekomenduojama kiekvienam 1000 hektarų miško įsirengti ne mažiau kaip vieną hektarą. Praktikoje įsitikinta, kad kuo didesnį pašarinių laukelių plotą turės medžiotojai, tuo mažiau žalos žvėrys darys žemdirbiams.

Tomas Barkauskas, Prienų agentūros vyresn. specialistas